Drąsa, humoras ir autentiškumas: kaip RYZHA jungia kūrybiškumą su klientų vizijomis

RYZHA idėja išsiskiria drąsiu požiūriu ir kūrybišku prisilietimu prie tradicinių formatų. Ką tau pačiai reiškia kūrybiškumas?

Kūrybiškumas man pirmiausia reiškia savirealizaciją ir išsilaisvinimą. Jau daugelį metų labai to siekiu – tiesiog leisti sau kurti. Kiekvienais metais vis labiau leidžiu sau laisviau reikštis: su daugiau spontaniškumo ir mažiau perfekcionizmo. Kūrybiškumas man – tai gyvenimas. Kūrybos procesai lydi kasdien – nuo pusryčių ruošimo iki naujo pasivaikščiojimo maršruto kūrimo galvoje.

Kaip šis požiūris į kūrybiškumą atsispindi tavo darbe su RYZHA? Ar būna momentų, kai laisvė ir spontaniškumas susiduria su kliento lūkesčiais? Kaip juos suderini?

Daugiausia laisvės, žinoma, turiu kurdama sau – tada galiu būti ir užsakovas, ir kūrėjas viename. Bet bendrakūryba su klientu taip pat labai džiugina: čia susipina skirtingos patirtys ir požiūriai. Kai susitinka dvi ar daugiau idėjų, atsiranda naujas įkvėpimas. Galima sakyti, kad bendradarbiavimas praplečia kūrybos ribas. Nors, aišku, laisvė egzistuoja tiek, kiek tai atitinka kliento verslo nišą ir tikslus. Net jei kažkur spontaniškai nukrypstam, visada yra supratimas, kad dirbam kartu, tad atsakomybė už rezultatą taip pat bendra.

Kaip manai, WEB dizainas šiais laikais kitoks nei anksčiau, o tendencijos gali apriboti eksperimentavimą? Kaip tai veikia tavo kūrybą?

Tikrai taip. Šiais laikais eksperimentavimas WEB dizaino srityje gali būti ribotas – baiminamasi, kad „neveiks“. Ankstesnis internetas buvo daug kūrybiškesnis ir labiau „wild“. Dabar, kai WEB dizainas dažnai orientuotas į aiškią vartotojo patirtį (UX), svarbu, kad svetainė padėtų vartotojui sklandžiai atlikti norimą užduotį. Tokių nusistovėjusių standartų dėka galima eiti link aukštesnio kūrybiškumo lygio, kai atrandi būdą įnešti autentiškumo, laikantis ir UX principų. Visada galima kurti inovacijas ir naujus standartus, bet, žinoma, reikia jausti pusiausvyrą.

Kalbėjai apie autentiškumo svarbą. Kaip tau sekasi tai perteikti skaitmeninėje erdvėje? Kaip manai, kas svarbiausia, kad prekės ženklas skambėtų autentiškai internete?

Svarbiausia, kad prekės ženklas parodytų savo esybę. Tai reiškia, kad komunikacija su vartotoju turi būti tokia, kaip kalbėtume realiame gyvenime. Jei prekės ženklas yra su polėkiu, turi humoro jausmą – taip ir bendraukime. Tai natūraliai pritrauks tuos, kam toks stilius artimas. Svarbu, kad skaitmeninė ir reali prekės ženklo patirtis sutaptų, nes kitaip vartotojas praranda pasitikėjimą.

Gal gali papasakoti apie kokį nors konkretų projektą, kuriame pavyko išlaikyti autentišką prekės ženklo „esmę“? Su kokiais iššūkiais susidūrei?

Šiuo metu dirbu su aštrių padažų prekės ženklu „Kanda Žandą“. Tai labai autentiškas projektas, nes čia padažai nėra sukurti tik ekstremaliam aštrumui, o tam, kad būtų galima pasimėgauti maistu. Vizualinė komunikacija atspindi sarkazmą ir gerą nuotaiką. Šis prekės ženklas, jei būtų žmogus, tai būtų tas draugas su barzda, keliomis tattoo ir apsirūpinęs juodu humoru – grilina, chillina ir nesuka galvos. Tikslas buvo perteikti tą lengvumą, bet kad bajeriai nebūtų vulgarūs. Tai didelis malonumas kurti kažką tokio laisvo, bet ir profesionaliai atlikto.

Dirbant su tokiais kūrybiškais projektais, kaip pavyksta išlaikyti motyvaciją ir autentišką balsą, ypač kai tenka laviruoti tarp skirtingų projektų?

Svarbu suprasti, kas tu esi kaip kūrėjas, ir žinoti, su kokiais klientais nori dirbti. Save pažinti – pirmas žingsnis. O tada, kai supranti ir gerbi savo klientą, kūrybos procesas tampa natūralus. Idealu, kai randu klientus, su kuriais jaučiu ryšį ir su kuriais smagu kurti. Tada lengva priimti ir kitokius projektus, nes kiekvienas klientas turi savo stilių ir tikslus. Jei jaučiu, kad projektas „ne mano“, stengiuosi mandagiai atsisakyti, nes geriau sukurti tai, kas rezonuoja tiek su manimi, tiek su klientu.

---
O dabar viena neredaguota ištrauka:

Būta bajerio, kurio tikrai, tikriausiai, 90 proc. žmonių nepagaus. “Brangioji, aš sudeginau vaikus” ir pri'zoom'intas kadras jaučio kiaušų su liepsnelėm. Su intencija, kad svyla pautai. Realiai kaip ir drąsu, bet gali nusigrybauti. Tai žiūrim, kad būtų juokinga, bet ir kartais skoninga.